Kada skambinti veterinarijos gydytojui, katėms prarijus pašalinių daiktų

Atpažinti pašalinių daiktų nurijimo požymius

Katės yra smalsūs padarai, ir kartais jų smalsumas priverčia praryti dalykus, kurių neturėtų. Anksti pastebėjus požymius, jūsų katė atsigaus labai daug.

• Vėmimas: dažnas arba stiprus vėmimas, ypač jei jame yra nesuvirškinto maisto ar neįprastų medžiagų.
• Apetito praradimas: staigus nesidomėjimas maistu, ypač jei jūsų katė paprastai gerai valgo.
• Letargija: nepaaiškinamas nuovargis ar silpnumas, daugiau nei tik tinginė diena.
• Pilvo skausmas: švelnumas arba diskomfortas, kai švelniai liečiate katės pilvą.
• Tuštinimosi įpročių pokyčiai: viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba tuštinimasis.
• Regurgitacija: be pastangų pašalinamas maistas, dažnai vamzdelio formos, kitoks nei vėmimas.
• Seilėjimas: per didelis seilėtekis, galbūt rodantis stemplės sudirginimą.
• Neramumas: tempas, nesugebėjimas jaustis patogiai arba neįprastas garsas.

Jei pastebėjote kurį nors iš šių simptomų, svarbu į juos žiūrėti rimtai ir apsvarstyti galimybę, kad gali patekti pašalinių daiktų.

Neatidėliotinas veterinarijos gydytojo dėmesys: kada veikti greitai

Tam tikromis aplinkybėmis reikia nedelsiant kreiptis į veterinarą. Vėluojantis gydymas gali sukelti rimtų komplikacijų ir net kelti pavojų gyvybei.

• Sunku kvėpuoti: jei jūsų katė sunkiai kvėpuoja arba jai sunku kvėpuoti, nedelsdami kreipkitės į greitąją pagalbą.
• Užspringimas: jei jūsų katė užspringsta ar užknisa, pabandykite išjudinti daiktą, jei galite tai padaryti saugiai, kitu atveju skubėkite pas veterinarą.
• Žlugimas arba nereaguojimas: jei jūsų katė griūva arba nebereaguoja, būtina skubi veterinarinė pagalba.
• Žinomas toksiško objekto nurijimas: jei žinote, kad jūsų katė prarijo nuodingą medžiagą, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją arba naminių gyvūnėlių apsinuodijimų kontrolės centrą.
• Įtariamas aštrių daiktų nurijimas: jei įtariate, kad jūsų katė prarijo aštrų daiktą (pvz., adatą, stiklą), labai svarbu nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų išvengta vidinių pažeidimų.

Šios situacijos yra kritinės ekstremalios situacijos. Laikas yra labai svarbus, o greiti veiksmai gali žymiai pagerinti jūsų katės galimybes visiškai pasveikti.

Rizikos įvertinimas: ką prarijo jūsų katė?

Objekto, kurį jūsų katė prarijo, tipas turi didelę reikšmę nustatant rizikos lygį ir veterinarinės priežiūros būtinumą.

Pavojingi daiktai:

• Styga, verpalai ar siūlai: šie linijiniai svetimkūniai gali sukelti žarnyno susitraukimą – pavojingą būklę, kurią reikia atlikti chirurginiu būdu.
• Adatos arba smeigtukai: aštrūs daiktai gali sukelti pradūrimą ir vidinį kraujavimą.
• Mažos baterijos: Iš baterijų gali ištekėti ėsdinančios medžiagos, kurios gali stipriai nudeginti.
• Magnetai: keli magnetai gali pritraukti vienas kitą žarnyne, sukeldami užsikimšimus ir audinių pažeidimus.
• Vaistai: Žmonėms skirti vaistai gali būti toksiški katėms, net ir mažomis dozėmis.

Mažiau rizikingi daiktai (tačiau juos vis tiek reikia stebėti):

• Maži popieriaus arba kartono gabalėliai.
• Nedidelis augalinės medžiagos kiekis.
• Plaukų kamuoliukai (nors dažni plaukų kamuoliai gali rodyti pagrindines problemas).

Net jei objektas atrodo gana nekenksmingas, būtina atidžiai stebėti savo katę, ar neatsiranda nerimo ar ligos požymių.

Ko tikėtis pas veterinarą

Jei nuvešite katę pas veterinarą dėl įtariamo svetimkūnio nurijimo, štai ko galite tikėtis apsilankymo metu.

• Fizinė apžiūra: veterinaras atliks išsamų fizinį patikrinimą, kad įvertintų bendrą jūsų katės būklę.
• Istorija: veterinarijos gydytojas užduos jums išsamius klausimus apie tai, ką, jūsų manymu, jūsų katė nurijo, kada tai atsitiko, ir visus pastebėtus simptomus.
• Diagnostinis vaizdavimas: norint nustatyti svetimkūnio vietą, gali prireikti rentgeno spindulių arba ultragarso. Kai kurie objektai, pavyzdžiui, plastikas, gali būti nematomi rentgeno spinduliuose.
• Kraujo tyrimas: kraujo tyrimai gali padėti įvertinti jūsų katės organų funkciją ir aptikti bet kokius infekcijos ar uždegimo požymius.
• Gydymo galimybės: gydymas gali apimti vėmimo sukėlimą (tik jei saugu ir tinkama), endoskopinį pašalinimą arba operaciją.

Veterinaras nustatys geriausią veiksmų būdą, atsižvelgdamas į konkrečią jūsų katės situaciją. Svarbu atidžiai laikytis jų rekomendacijų.

Namų stebėjimas: kada laukti ir žiūrėti

Kai kuriais atvejais, jei prarytas objektas yra mažas ir netoksiškas, o jūsų katė neturi jokių sunkių simptomų, veterinaras gali patarti stebėti katę namuose.

• Stebėkite apetitą ir žarnyno judesius: stebėkite savo katės mitybos įpročius ir patikrinkite, ar tuštinimasis normalus.
• Stebėkite vėmimą ar regurgitaciją: būkite budrūs dėl bet kokių vėmimo ar regurgitacijos požymių.
• Patikrinkite, ar nėra mieguistumo ar pilvo skausmo: stebėkite savo katės energijos lygį ir patikrinkite, ar nėra pilvo diskomforto požymių.
• Susisiekite su savo veterinarijos gydytoju, jei pasireiškia simptomai: jei jūsų katei atsiranda kokių nors susijusių simptomų, tokių kaip vėmimas, apetito praradimas ar vangumas, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Net jei stebite savo katę namuose, labai svarbu išlikti budriems ir pasikonsultuoti su veterinaru, jei kas pasikeičia.

Svarbiausia prevencija: saugokite savo katę

Geriausias būdas susidoroti su pašalinių daiktų nurijimu yra užkirsti kelią tam, kad jis įvyktų. Aktyvūs veiksmai gali padėti apsaugoti jūsų katę.

• Laikykite mažus daiktus nepasiekiamoje vietoje: smulkius daiktus, pvz., mygtukus, monetas ir gumines juostas, laikykite saugiose talpyklose.
• Stebėkite žaidimo laiką: stebėkite savo katę žaidimo metu ir venkite žaislų su mažomis, lengvai nuimamomis dalimis.
• Saugios virvelės ir verpalai: virveles, verpalus ir siūlus laikykite taip, kad jūsų katė nepasiektų.
• Apsaugokite savo namus katėms: reguliariai tikrinkite savo namus, ar nėra galimų pavojų, ir pašalinkite juos.
• Pateikite saugius kramtomuosius žaislus: pasiūlykite savo katei tinkamus kramtymo žaislus, kad patenkintumėte jų natūralius kramtymo instinktus.

Imdamiesi šių prevencinių priemonių galite žymiai sumažinti riziką, kad katė prarys svetimkūnį.

Išvada

Žinojimas, kada kreiptis į veterinarą po to, kai katė praryja svetimkūnį, yra labai svarbu jos gerovei. Atpažindami požymius, įvertindami riziką ir veikdami greitai, galite padėti užtikrinti, kad jūsų kačių kompanionas gautų reikiamą priežiūrą. Atminkite, kad kai kyla abejonių, visada geriausia būti atsargiems ir kreiptis į profesionalų veterinarijos gydytoją.

DUK